Priešingai nei Skandinavijos šalyse, Lietuvoje, atsižvelgiant į gyvenamąją vietovę, kurioje yra mokykla, ir kalbą, kuria mokosi mokiniai, jų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai yra labai netolygūs, teigia Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė.  

Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių akiratyje. Raidyno nosinės, varnelės ir taškeliai papuošė šių metų mugės plakatus bei lankstinukus. Kalbotyros profesorius Giedrius Subačius teigia, kad didžioji dalis diakritinių lietuviškos abėcėlės raidžių yra pasiskolintos iš kitų tautų ir tik viena raidė yra išskirtinai mūsų bei neturi analogų pasaulyje.

Šių metų sausio 27-29 dienomis Lietuvos ornitologų draugija (LOD) rengia akciją „Paukščiai prie mano namų“, kurioje gali dalyvauti visi gamtai ir paukščiams neabejingi žmonės. Planuojama, jog ji taps tradiciniu, kasmet organizuojamu žmogaus kaimynystėje žiemojančių paukščių surašymo renginiu, kurio metu surinkti duomenys leis įvertinti atskirų paukščių rūšių gausos kaitą, pokyčius atskirais metais, o visuomenei suteiks galimybę stebėti sparnuočių gyvenimą ir geriau pažinti mūsų krašte žiemojančius paukščius.

Žmogiškumo kelias. Koks jis? Kiekvienas tame kelyje mes galime surasti save. Galime ir neieškoti. O galime pažvelgti ir į žmogų, kuriam reikia pagalbos. Žmogiškumo kelyje – visas pasaulis, visa Europa, tie, kurie turi namus ir tie, kurie yra pabėgėliai. Kalbamės su Kostu Kajėnu, kuris kartu su savo komanda išvyko į Libaną, žmogiškumo kelyje norėdamas pasakyti, kad Lietuva ir Libanas yra panašūs. Mūsų požiūris į kitą: koks jis? Kas turi tam įtakos ir kodėl jis toks? Su Kostu kalbėjomės apie tai, kas lėmė, kad jis su kūrybine komanda išvyko į Libaną, susidurti ir pamatyti tai, ko dažnas nenorime matyti ir net apie tai girdėti.

„Kai susiduriame su mums artimų senyvų žmonių problemomis, didžiausią stresą patiria ne jie, o mes“, – teigia profesorius Egidijus Kazanavičius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius. Centro mokslininkų kartu su medikais kuriama senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema GRIŪTIS leidžia realiu laiku stebėti senyvų žmonių judėjimą patalpoje: pastebėjus griuvimą, siunčiamas signalas slaugytojams ar artimiesiems.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Tarptautinių santykių katedros docentas Deividas Šlekys per savo dešimties metų dėstytojo darbo karjerą jau antrą kartą įvertintas kaip geriausias dėstytojas. Anot docento, šis titulas ne tik smagumas ir garbė, bet ir didelė atsakomybė. „Tokie įvertinimai įpareigoja palaikyti aukštus darbo standartus ir pateisinti lūkesčius. Šis pasiekimas malonus, nes atrodo, kad gavęs pirmąjį diplomą neužmigau ant laurų“, – sako doc. D. Šlekys.

Neatleistos nuoskaudos — skausmingos žaizdos žmogaus sieloje

Kaip dažnai mums sakoma, kad nuoskaudas reikia atleisti. Ir atrodytų, kad tai akivaizdus dalykas, tuo labiau krikščioniui, kuris supranta atleidimo svarbą. Bet kodėl psichoterapeutas dažniausiai savo darbe susiduria su žmonių nesugebėjimu atsleisti? Su neatleidimu, kuris trukdo gyventi, su skriaudomis, kurios išdegina žmogaus sielą.

Kuris iš mūsų nenorėtų būti tobulas? O kas nenorėtų sukurti tobulos šeimos? Tai mūsų idealas ir dažno pastangų bei maldų turinys... Bet jei paklaustume savęs – o kam man TAI, atsakytume: kad patirčiau kuo daugiau pasitenkinimo dabartiniu savo gyvenimu ir ypač – džiaugsmo. Ar tai susiję dalykai?

Seksualinis smurtas – jautri ir skaudi tema. Anot Paramos vaikams centro psichologės, programos „Vaikystė be smurto“ vadovės Ievos Daniūnaitės, dažnai suaugę žmonės, susidūrę su šia tema, išsigąsta ir sutrinka. Kalbamės apie tai, kas gali padėti atpažinti, jog vaikas patiria seksualinę prievartą, kaip neišsigąsti ir padrąsinti vaiką kalbėti, kur ieškoti pagalbos, mitus ir pasekmes.

Kietas vanduo – ne tik buitinės technikos, bet ir jūsų drabužių priešas. Skalbiant juo spalvos greitai netenka sodrumo, sparčiau dėvisi audinys, skalbiniuose likusios cheminės medžiagos gali dirginti odą.

Drabužiai greičiau dėvisi ir blunka

Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kuri vandeniui tiekti naudoja tik požeminį vandenį. Jo nereikia dirbtinai valyti ir dažnai galima gerti tiesiog iš čiaupo. Tačiau toks vanduo yra kietas – jame yra kalcio ir magnio jonų. O jūsų drabužiams tai nežada nieko gero.

Lietuva įsibrovė į pasaulio žemėlapį. Karalienės Mortos mokyklos bei Vaikystės sodo darželiai, vykdydami akciją #TvirtaMergaitė, sugalvojo prisijungti prie JAV iniciatyvos „Women’s March on Washington“. Įspūdingas sąrašas šalių, reiškiančių solidarumą JAV moterims, ir štai Lietuva – tarp jų.

Žiemą daugėjant eismo įvykių, draudikai įspėja – maždaug pusė pateikiamų eismo įvykių deklaracijų yra su klaidomis. Vienos didžiausių draudimo bendrovių „Gjensidige“ ekspertai sako randą netikslumų kas antroje deklaracijoje. Klaidos deklaracijoje reiškia ilgesnį įvykio nagrinėjimo laiką ir ne taip skubiai gaunamą draudimo išmoką.

Ar kada susimąstėte, kaip ir kodėl šaltis paveikia jūsų telefoną, planšetinį arba nešiojamąjį kompiuterį? Ar žinote, kad ne temperatūra, o jūsų veiksmai gali nepataisomai sugadinti juos? Didiesiems šalčiams netrukus vėl sukaustant Lietuvą, elektronikos remonto ekspertas dalijasi keliais patarimais, kaip apsaugoti savo išmaniuosius telefonus ar kitus įrenginius.

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandieninėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų. Vis dėlto specialistai teigia, kad tai ydingas požiūris, mat jie atspindi tik mažą dalį mūsų vaikų gabumų. Anot švietimo ekspertų, pažangos vertinimo pažymiais atsisakymas skamba naiviai, todėl reikia ieškoti kelių, kaip tikrąją mokinio pažangą perteikti kiek įmanoma tiksliau – tai labai svarbu tiek jam pačiam, tiek jo tėveliams.

 Ko tik neišgirsime apie LED apšvietimą – mirga, labai jau prastai šviečia, kenkia akims, kainuoja kosminius pinigus, o dar ir perdega kaip greitai... Tačiau ar tikrai šie kaimyno Jono pamąstymai apie LED apšvietimą teisingi? Galbūt laikas griauti mitus ir į namus priimti šiuo metu pranašiausią apšvietimo rūšį, esančią rinkoje? Pateikiame įmonės „ACME Europe“ kokybės vadovo, apšvietimo eksperto Dariaus Serbos patarimus, padėsiančius apsispręsti kuo tikėti, o kuo ne.

Ikimokyklinukus auginantys tėvai žino, koks įtemptas gali būti šaltas žiemos rytas, kai į visus įprastus ryto ritualus – apsirengimą, pusryčius, dantų išsivalymą – vaikas reaguoja piktu, dažnai ašaromis palydimu „Ne”! Edukacinės platformos vaikams ir tėvams mazujuekspertumokykla.lt ambasadorė, „Šiaurės licėjaus” priešmokyklinio ugdymo pedagogė Jolanta Žilionytė pataria, kaip rutina ir tinkami įpročiai gali pagerinti šeimos gyvenimą.

Visi mes skundžiamės. Kas oru, kas bendradarbiais, kas keleiviais autobuse, kainomis parduotuvėse, vaikais, tėvais, sveikata, o kas – viskuo. Kartais skundžiamės to nė nesuvokdami, dėl visko dejuojančiųjų etiketes klijuodami kitiems.

Šiandien tapo įprasta, kad oficialūs įvairių visuomenės ir verslo grupių susitikimai, konferencijos, prisistatymai, mugės ir kt. neapsieina be vizitinių kortelių, kurios per kelis nepriklausomybės dešimtmečius tapo mūsų gyvenimo kasdienybės atributu. Jos naudojamos kontaktams, asmeniniam bei tarnybiniam prisistatymui, o kai kada įteikiamos ir reiškiant užuojautą ar dėkojant.

Naujoji Vyriausybė ir jos atstovai paskelbė apie planus pertvarkyti ministerijų atsakomybės sritis, peržiūrėti funkcijas, sumažinti biurokratizmą, sumažinti valdomo nekilnojamojo turto poreikį, o dvi ministerijas net iškelti į Kauną. Tai labai ambicingi ir verti dėmesio siekiai, kurių nepavyko įgyvendinti jau ne vienai vyriausybei, nors bandymų buvo.

Eidamas 96 metus gruodžio 20 d. JAV mirė buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas, ilgametis žurnalo ,,Pasaulio lietuvis“ redaktorius, Sedos kautynių dalyvis Bronius Nainys.

Lietuvos mokslininkai ėmėsi intensyvaus darbo su „gerosiomis“ bakterijomis, galinčiomis gaminti natūralius maisto konservantus, nenaudojant žalingų medžiagų. Šios bakterijos leidžia ne tik ilgiau apsaugoti maistą nuo sugedimo, bet taip pat gali būti efektyviai taikomos gydyme, pakeičiant antibiotikus.

Įkurti savo verslą ar laiką skirti savęs tobulinimui? Tai vos pora scenarijų, kuriuos renkasi Lietuvos moksleiviai. Praktiniais patarimais, ką veikti baigus mokyklą ir kaip planuoti savo ateitį, dalinsis jau penkioliktą kartą rengiamos didžiausios ir aktualiausios Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodos „Studijos“ dalyviai. Paroda pristato visas mokymosi ir studijų galimybes Lietuvoje bei platų studijų krypčių pasirinkimą užsienyje. Šiemet lankytojus paroda „Studijos“ pasitinka šūkiu „Laisvė rinktis!“.

Dekoratyvūs, margaspalviai, didžiuliais įvairių formų žiedynais žavintys jurginai jau kuris laikas Lietuvoje išgyvena tikrą populiarumo renesansą. Didžiulę jurginų kolekciją sukaupusiame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode eksponuojamos ne tik išskirtinės, iš viso pasaulio surinktos veislės, puoselėjami Lietuvos selekcininkų perliukai, bet ir pateikiamos naujausios, per pastaruosius kelerius metus pačiame sode sukurtos veislės. Tarp jų – šešios naujos veislės, oficialiai paskelbtos mokslinėje spaudoje ir vėliau įtrauktos į tarptautinį jurginų veislių registrą: ‘Meška Slapukė’, ‘Tumė’, ‘Dalelytė’, ‘Giedrės Kasos’, ‘Orija’ ir ‘Fredos Lapė‘. Visi šie jurginai išvesti VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovo dr. Arūno Balsevičiaus, 2011-2014 m. laikotarpiu. Selekcijos darbai pradėti Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotyje Marijampolėje, vėliau persikėlė į VDU Kauno botanikos sodą.

Artėjant naujiems metams mane supantys žmonės kaip kokie kalėdiniai varpeliai ima kas dusliau, kas garsiau skalambyti apie jų laukiančius pokyčius, naujus tikslus, svajones, iš žiemos miego netikėtai nubudusį ryžtą, ir, žinoma, laimę.

„Jei kiekvienam istoriniam periodui bandytume priskirti tam tikrą psichikos sutrikimą, labiausiai susijusį su to meto socialinėmis bei kultūrinėmis tendencijomis, mūsų laikui geriausiai tiktų panikos ataka. Panikos ataka – tai skausmas be priežasties ir logikos. Jo akivaizdoje išgyvename bejėgiškumą ir tuštumą“ (S. Lobb).